mergelinis

mergelìnis, -ė adj. (2), mer̃gelinis (1) BŽ243 turintis mergelio, sudarytas iš mergelio: Geriausiai morkos dera mergelinėse dirvose, gana gerai auga ir nusausintuose durpynuose J.Krišč. Mergelinis molis rš.